…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Lenkams labiausiai patiko sovietinė Lietuva PDF Drukuj
Autor: Rimantas Varnauskas   
Poniedziałek, 04 marca 2013

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija Seime in corpore pasiūlė pratęsti sovietinio Tautinių mažumų įstatymo veikimą. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis kviečia „atvirai kovoti prieš tokias nesąmones“. Nubraukė istorijos dulkes
„Pratęsti 1991 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas“, – tokio trumpo nutarimo projektą įregistravo LLRA frakcijos nariai Rita Tamašunienė, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič, Juzef Kvetkovskij, Irina Rozova, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont ir Zbignev Jedinskij.

Aiškinamajame šio nutarimo rašte teigiama, kad remiantis 2011 m. atlikto gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena apie 16 proc. kitų tautybių gyventojų. „Esant tokiam dideliam skaičiui tautinių mažumų gyventojų yra privalu turėti įstatymą, kuris gintų jų teises ir reguliuotų tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Dar 1989 m. gruodžio 10 d. buvo įsigaliojęs Tautinių mažumų įstatymas, priimtas tuometinės Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau 1991 m. sausio 29 d. tuometinės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Tautinių mažumų įstatymas buvo pakeistas ir papildytas. Minėtas įstatymas galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau pratęstas nebuvo.

Šio projekto tikslas, pasak jo autorių, Seimo nutarimu užtikrinti, kad iki to laiko, kol bus priimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas, galiotų vadinamojo 1991 m. sausio 29 d. įstatymo nuostatos. Taip pat užtikrinti, kad administracinėse teritorinėse vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinės mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos būtų vartojama tos tautos mažumos (vietinės) kalba bei informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos kalba.

1991 m. sausio 29 d. įstatymas paleistų ir aukštąsias mokyklas
LLRA atstovai, siūlydami grąžinti daugiau nei 20 metų senumo įstatymą, nepasivargino jo susirasti ir pateikti kaip lydintįjį nutarimą dokumentą. O jame numatyti ne tik dvikalbiai vietovardžių užrašai, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba, bet ir teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti ikimokyklines įstaigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas, taip pat grupes, fakultetus ir filialus aukštosiose mokyklose, rengiančiose auklėtojus, mokytojus bei kitus tautinių bendrijų poreikiams tenkinti reikalingus specialistus.

Reikia kovoti su nesąmonėmis
„Reikia galvoti, kodėl jie (LLRA – aut. past.) dabar blaškosi? Jie norėjo forsuoti visai naują Tautinių mažumų įstatymą, ten surašyti visas nesąmones, kad net nebūtų baigiamojo lietuvių kalbos egzamino, kad kultūrinės įstaigos būtų tik mažumoms, lyg pagrindinei gyventojų daliai jų visai nereikia ir panašiai, – tvirtino V. Landsbergis. – Jie turbūt manė, kad pavyks forsuoti šį projektą per savaitę dvi, spausdami, kad prieš Lietuvos pirmininkavimą ES reikia neva „gerai atrodyti“. Tačiau gal pajuto, kad net socialdemokratai nėra sužavėti. Juolab kad tokie nelogiški ir antikonstituciniai dalykai užstrigtų ir prezidentės lygmenyje, ir Konstituciniame Teisme. Matyt todėl, kad neprarastų laiko, jie nori „užkalti“ kažką iš anų senų dalykų.“

Pasak V. Landsbergio, visai nesvarbu, kas pasirašė 1991 m. sausio 29 d. įstatymą (greičiausiai tuometinis Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas V. Landsbergis). „Tai nereiškia, kad aš šiandien, dabartinėmis sąlygomis pasirašyčiau tą patį“, – pridūrė jis.

Prof. V. Landsbergis prisiminė, kad tai buvo pataisa dar sovietiniam Tautinių mažumų įstatymui. „Tai nėra įstatymas priimtas tada. Tai buvo pataisos paskutiniam sovietiniam įstatymui, kuris ilgai dar buvo galiojantis“, – sakė V. Landsbergis, pridūręs, kad anuo metu buvo net keli sprendimai, kuriais visi sovietiniai įstatymai buvo išvalyti iš nepriklausomos Lietuvos įstatymdavystės. Tik sovietinio Tautinių mažumų įstatymo galiojimas buvo pratęstas metams, dar metams, nes nebuvo ryžtamasi sukurti naujo įstatymo. Galiausiai tas įstatymo pratęsimų maratonas baigėsi, o naujo nutarta nekurti, kai buvo ratifikuotos įvairios tarptautinės konvencijos. Tautinių mažumų teisės yra apibrėžiamos ir Konstitucijoje, ir Švietimo įstatyme.

„Grįžti prie šio įstatymo – tai grįžti į Sovietų Sąjungą. Mes pradėtume grįžti į sovietinę santvarką nuo kai kurių įstatymų reanimavimo, – piktinosi V. Landsbergis. – Tokie siūlymai grįžti prie sovietinių įstatymų gana įdomūs, rodantys, kad jų smegenys tokios ir yra. Šis reikalas turi būti iki galo atviras, nes reikia atvirai kovoti prieš siūlomas nesąmones.“

Alfa.lt, 2013-03-04